Kanapių baltymai – geriausias augalinių baltymų šaltinis?

Baltymų milteliai – tai vienas populiariausių maisto papildų visame pasaulyje. Kultūristai, atletai bei mėgėjai sportininkai, siekiantys padidinti raumenų masę, nuolat papildo savo mitybą baltyminiais kokteliais. Kanapių proteino skonių ir rūšių yra be galo daug, tačiau šį kartą kalbėsime apie pluoštinių kanapių baltymus.
Pluoštinių kanapių proteinas yra pagaminamas sutrinus kanapių sėklas į smulkius miltelius, primenančius aitrų riešutų skonį. Šios sėklos yra puikus, aukštos kokybės augalinių baltymų šaltinis, kuriame yra devynios, žmogaus organizmui svarbios aminorūgštys, skaidulos, sveikieji augaliniai riebalai bei mineralai. Tačiau ar pluoštinių kanapių baltymų milteliai yra geriausias augalinių baltymų šaltinis? Pažvelkime į jų privalumus bei trūkumus.

Kanapių baltymų privalumai

Pilnaverčių baltymų šaltinis

Pluoštinės kanapės yra puikus, pilnaverčių baltymų šaltinis, kadangi kanapių baltymuose yra visos svarbiausios aminorūgštys, kurias organizmas privalo gauti iš maisto. Tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria dėl kanapių baltymų aminorūgščių profilio – analizuojant įvairiausius kanapių baltymų mokslinius tyrimus, galime pastebėti, jog tikslus aminorūgščių kiekis kanapių baltymuose gali gerokai skirtis. Mokslininko J.C.Callaway atlikto tyrimo duomenimis, pluoštinių kanapių aminorūgščių profilis labai panašus į sojų ir kiaušinių baltymų profilį, o būtent šie baltymai laikomi bene kokybiškiausiais ir geriausiai įsisavinančiais baltymais [1], bet kiti mokslininkai teigia, kad pluoštinių kanapių baltymuose yra mažai lizino – vienos svarbiausių žmogui aminorūgščių, kuri nėra sintezuojama žmogaus organizme [2][3]. 30-tyje gramų pluoštinių kanapių baltymų miltelių yra vidutiniškai 120 kalorijų ir 15 gramų baltymų. Nors baltymų koncentracija kanapių baltymuose yra kur kas mažesnė nei sojų ar žirnių proteine, tačiau kanapių baltymuose gausų riebiųjų rūgščių ir kitų naudingų medžiagų, todėl pluoštinių kanapių baltymai – puikus pasirinkimas asmenims, norintiems papildyti savo  racioną ne tik kokybiškais augaliniais baltymais, bet ir riebiosiomis rūgštimis [4][5].

Gerai įsisavinantys baltymai

Nors gyvuliniai baltymai, dėl savo prigimties, daug geriau įsisavinami organizmo nei augalinės kilmės baltymai, moksliniai tyrimai rodo, kad net 98 procentai baltymų, kuriuos gauname iš sutrintų kanapių sėklų, yra įsisavinami organizmo. Tai reiškia, kad mūsų kūnas gali naudoti beveik visas iš pluoštinių kanapių baltymų gaunamas aminorūgštis raumenų atstatymui bei sveikos organizmo veiklos palaikymui. Manoma, kad šis virškinimo procesas yra toks lengvas dėl didelio kiekio augalinių baltymų – edestino bei albumino, kuriuos organizmas labai lengvai išskaido ir įsisavina [2][6].

Puikus maistinių skaidulų šaltinis

Didelį kiekį skaidulinių medžiagų turintis maistas turi didelę naudą mūsų žarnyno sveikatai. Jų dėka pagerėja virškinimas, cukraus kiekis kraujyje ir sumažėja rizika susirgti žarnyno vėžiu [7][8][9]. Moterims per dieną rekomenduojama suvartoti 25 gramus skaidulų, o vyrams – 38 gramus, tačiau mažiau nei 5 procentai žmonių savo mityboje vartoja pakankamą maistinių skaidulų kiekį [10]. Daug skaidulų turintys produktai yra geriausias būdas atstatyti šį disbalansą. Pluoštinių kanapių baltymai yra puikus skaidulų šaltinis. 30-tyje gramų pluoštinių kanapių baltymų miltelių yra maždaug 7-8 gramai skaidulų, o tai yra 18-28 procentai rekomenduojamos paros normos (18% RPA moterims, 28% vyrams) [4][5]. Palyginus su kitais augalinių baltymų šaltiniais, pluoštinių kanapių baltymai savo sudėtyje turi kur kas daugiau skaidulinių medžiagų nei sojos, žirnių ar ryžių baltymai.

Puikus nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis

Nors pluoštinių kanapių sėklos yra spaudžiamos norint išgauti aliejų, baltymų milteliuose lieka iki 10 procentų riebalų. 30 –tyje gramų kanapių miltelių yra 3 gramai nesočiųjų riebalų. Jų rūgštys padeda sumažinti cholesterolio kiekį, kraujo spaudimą, krešėjimą ir tirštumą. Kanapių sėklų omega-6 ir omega-3 rūgščių santykis (3:1) padeda pagerinti ir palaikyti stabilią širdies veiklą [11]. Kadangi pluoštinių kanapių proteinas yra gaminamas paprasčiausiai sutrinus sėklas, jis yra daug mažiau perdirbtas nei kiti baltymų milteliai, todėl jame yra daugiau riebalų. Jų nauda organizmui yra neginčijama, tad pluoštinių kanapių baltymai yra puikus maisto papildas.

Mineralų ir antioksidantų šaltinis

Pluoštinių kanapių sėklose yra labai daug fosforo, magnio, kalcio, geležies bei kitų organizmui reikalingų mineralų. Jų baltymuose yra net 80% magnio bei 52% geležies rekomenduojamos paros normos. Pluoštinėse kanapėse taip pat yra antioksidantų, padedančių apsaugoti organizmą nuo lėtinių ligų [12].

ĮSIGYTI KANAPIŲ BALTYMŲ JAU DABAR

Kanapių baltymų skonis

Pluoštinių kanapių proteinas yra rudai-žalios spalvos ir primena aitrų riešutų skonį. Daugeliui žmonių šis skonis yra malonus, tačiau kai kuriems jis gali pasirodyti kiek per stiprus. Būtent dėl to prieš nusipirkdami įsitikinkite, jog skonis jums tinka ir patinka. Kadangi pluoštinių kanapių proteinas yra daug mažiau perdirbtas, jis yra kiek šiurkštesnio skonio nei kitų baltymų milteliai.

Kanapių baltymų vartojimas

Suaugusiam žmogui reikia suvartoti bent 0,8g/kg [13]. 80 kilogramų sveriantis žmogus turėtų suvartoti 64 gramų baltymų per dieną. Sportininkams, norintiems palaikyti ar didinti raumenų masę, šis kiekis turi būti gerokai didesnis – 1,5-2g/kg. Atletams, norintiems auginti raumenų masę, rekomenduojame suvartoti 60-80 gramų pluoštinių kanapių proteino po treniruotės.

Šalutinis poveikis bei atsargumo priemonės

Nors pluoštinių kanapių proteinas yra saugus daugumai žmonių, kai kurie žmonės gali pajausti šalutinį poveikį. Dėl didelio skaidulų kiekio ir per greito vartojimo jus gali užklupti pilvo pūtimas ar viduriavimas. Pluoštinėms kanapėms alergiški žmonės turi visiškai atsisakyti šios medžiagos.

Nors pluoštinės kanapės priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip ir marihuana, jų sėklose nėra svaiginančios medžiagos – tetrahydrokanabinolio, todėl vartojant pluoštinių kanapių proteiną nepajausite jokio svaiginančio poveikio.

Šaltiniai

1. Callaway, J.C. Hempseed as a nutritional resource: an overview. Hempseed as a nutritional resource: an overview. Prieiga per internetą: https://pubag.nal.usda.gov/catalog/1498316.
2. House JD, Neufeld J, Leson G. Evaluating the quality of protein from hemp seed (Cannabis sativa L.) products through the use of the protein digestibility-corrected amino acid score method. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20977230.
3. Tang CH, Ten Z, Wang XS, Yang XQ. Physicochemical and functional properties of hemp (Cannabis sativa L.) protein isolate. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17090145.
4. Hempus.lt. KANAPIŲ BALTYMAI (PROTEINAS) 250G. Prieiga per internetą: https://www.hempus.lt/produktas/kanapiu-seklu-baltymai/.
5. Morita T. Kiriyama S. Chalmers Tekniska Hoegskol. Mass production method for rice protein isolate and nutritional evaluation. Prieiga per internetą: http://agris.fao.org/agris-search/search.do?recordID=US19950029507.
6. Jay R. Hoffman,  Michael J. Falvo. Protein – Which is Best? Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3905294/.
7. Weickert MO, Pfeiffer AF. Metabolic effects of dietary fiber consumption and prevention of diabetes. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18287346.
8. Macfarlane S, Macfarlane GT, Cummings JH. Review article: prebiotics in the gastrointestinal tract. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16918875.
9. Kunzmann AT, Coleman HG, Huang WY, Kitahara CM, Cantwell MM1, Berndt SI. Dietary fiber intake and risk of colorectal cancer and incident and recurrent adenoma in the Prostate, Lung, Colorectal, and Ovarian Cancer Screening Trial. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26269366.
10. Slavin JL. Dietary fiber and body weight. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15797686.
11. Pojić M, Mišan A, Sakač M, Dapčević Hadnađev T, Šarić B, Milovanović I, Hadnađev M. Characterization of byproducts originating from hemp oil processing. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25426777.
12. Siti HN, Kamisah Y, Kamsiah J. The role of oxidative stress, antioxidants and vascular inflammation in cardiovascular disease (a review). Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25869516.
13. Phillips SM. Dietary protein requirements and adaptive advantages in athletes. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23107527.